Negalima ignoruoti konstrukcijų projektavimo detalių. Jei dvi dalys pagamintos iš lygiai vienodo stiprumo medžiagų ir žiūrint tik į dalių storį, objekto įtempimo riba sugrius nuo pačios silpniausios konstrukcijos vietos. Tai reiškia, kad galime žiūrėti ne tik į storiausios dalies storį, bet ir į ploniausią. Galbūt rezultatas yra visiškai kitoks, žinoma, tai tik tam, kad ištaisytumėte nesusipratimą, bet nepaverskite to vertinimo metodu, kad vėl pasijuoktumėte, tai nėra gerai
Medžiagos stiprumas yra svarbesnis
Detalės stiprumo šiandien negalima apibrėžti vien pagal jos storį. Tai neatsiejama nuo medžiagos, ploto, dizaino struktūros ir gamybos proceso. Kaip ir skirtingų kėbulo dalių stiprumas, taip ir pagrindinės dalys, tokios kaip priekinės ir galinės sijos bei stulpai A, B ir C, yra pagamintos iš didelio stiprumo medžiagų, o kitos atraminės ir dengiamosios medžiagos nėra tokios tvirtos.
Taigi, kaip nustatyti, ar durų vyriai pakankamai kieti? Vartotojams nėra jokio būdo, nes stiprumo duomenys turi būti gauti per eksperimentą, nėra galimybės, tačiau galite būti ramūs, kad modelis gali būti parduodamas rinkoje, durų vyriai turi atitikti nacionalinį standartą, Šiuo metu vidaus standartas, susijęs su durų vyriais, vadinamas GB15086_2006 „Automobilių durų spynų ir durų užraktų eksploataciniai reikalavimai ir bandymo metodai“, pagal kurį durų vyriai turi pasiekti 11000N išilginę apkrovą. (n) ir šoninė apkrova 9000N.
