Įprastai automobilio kėbulą sudaro trys kolonos: priekinė (A kolona), vidurinė (B kolona) ir galinė (C kolona) nuo priekio iki galo. Automobiliuose kolona, be atramos, atlieka ir durų rėmo funkciją.
Priekinė kolona yra kairioji ir dešinioji priekinė jungiamoji kolona, jungianti stogą su priekine kabina. Priekinė kolona yra tarp variklio skyriaus ir kabinos, virš kairiojo ir dešiniojo veidrodėlių, ir užstoja dalį posūkio horizonto, ypač posūkiuose į kairę, todėl apie ją plačiau aptarsime.
Svarstant priekinės kolonėlės geometriją, taip pat reikia atsižvelgti į kampą, kuriuo priekinė kolonėlė užstoja vairuotojo vaizdą. Įprastomis aplinkybėmis vairuotojo matymo linija per priekinę kolonėlę, bendras žiūronų persidengimo kampas yra 5–6 laipsniai. Vairuotojo patogumui kuo mažesnis persidengimo kampas, tuo geriau. Tačiau tai susiję su priekinės kolonėlės standumu, kad ne tik būtų išlaikytas tam tikras geometrinis dydis, išlaikantis didelį priekinės kolonėlės standumą, bet ir sumažintų vairuotojo matymo linijos uždengimo įtaką, o tai yra prieštaringa problema. Dizaineris turi stengtis subalansuoti abu aspektus, kad gautų geriausius rezultatus. 2001 m. Šiaurės Amerikos tarptautinėje automobilių parodoje Švedijos „Volvo“ pristatė naujausią koncepcinį automobilį SCC. Priekinė kolonėlė buvo pakeista į skaidrią, inkrustuotą permatomu stiklu, kad vairuotojas galėtų matyti išorinį pasaulį per kolonėlę, taip sumažinant regėjimo lauko akląją zoną iki minimumo.
