Baliono spyruoklė.
Spyruoklinė spyruoklė naudojama pagrindinei oro pagalvei (esančiai ant vairo) sujungti su oro pagalvės laidynu, kuris iš esmės yra laidų pynimo dalis. Kadangi pagrindinė oro pagalvė turi suktis kartu su vairu (ją galima įsivaizduoti kaip tam tikro ilgio laidų pynimą, apvyniotą aplink vairo ašį, kuris, sukdamasis kartu su vairu, gali būti apvyniotas atvirkščiai arba tvirčiau, tačiau jis taip pat turi ribą, kad vairas nepajudėtų iš kairės arba į dešinę), todėl jungiamasis laidų pynimas turi palikti laisvą vietą. Įsitikinkite, kad vairas pasisuka į šoną iki ribinės padėties, jo neištraukdamas. Į šį montavimo tašką reikia atkreipti ypatingą dėmesį, kiek įmanoma užtikrinant, kad jis būtų vidurinėje padėtyje.
Produkto pristatymas
Automobilio avarijos metu oro pagalvių sistema labai efektyviai apsaugo vairuotoją ir keleivį.
Šiuo metu oro pagalvių sistema paprastai būna viena vairo oro pagalvių sistema arba dviguba oro pagalvių sistema. Kai automobilis su dviem oro pagalvėmis ir saugos diržų įtempikliais susiduria su avarija, nepriklausomai nuo greičio, oro pagalvės ir saugos diržų įtempikliai suveikia vienu metu, todėl susidūrimo metu mažu greičiu oro pagalvės praranda savo galią ir labai padidina priežiūros išlaidas.
Dviejų veiksmų dvigubų oro pagalvių sistema susidūrimo atveju, atsižvelgiant į automobilio greitį ir greitėjimą, gali automatiškai pasirinkti, ar naudoti tik saugos diržų įtempiklius, ar saugos diržų įtempiklius ir dvigubas oro pagalves vienu metu. Tokiu būdu, susidūrimo metu, kai greitis mažas, sistema gali naudoti tik saugos diržus vairuotojo ir keleivio saugumui apsaugoti, nešvaistant oro pagalvių. Jei susidūrimo metu greitis didesnis nei 30 km/h, saugos diržai ir oro pagalvės suveikia vienu metu, siekiant apsaugoti vairuotojo ir keleivio saugumą.
Veikimo principas
Kai automobilis susiduria su kaktomuša, oro pagalvių valdymo sistema aptinka smūgio jėgą
(lėtėjimas) viršija nustatytą vertę, oro pagalvės kompiuteris nedelsdamas įjungia elektrinio sprogimo vamzdžio grandinę pripūtiklyje, uždega uždegimo terpę elektrinio sprogimo vamzdyje, o liepsna uždega uždegimo miltelius ir dujų generatorių, gamindama didelį kiekį dujų esant 0. Per 03 sekundes oro pagalvė prisipučia, oro pagalvė staigiai išsiplečia, pramuša dekoratyvinį vairo dangtelio būgną ir pasiekia vairuotoją bei keleivį, todėl vairuotojo ir keleivio galva ir krūtinė prispaudžiami prie dujomis užpildytos oro pagalvės, sušvelnindami smūgį į vairuotoją ir keleivį, o tada išleidžia oro pagalvėje esančias dujas.
Oro pagalvė gali tolygiai paskirstyti smūgio jėgą galvoje ir krūtinėje, neleisdama trapiam keleivio kūnui tiesiogiai atsitrenkti į jį ir gerokai sumažindama traumų tikimybę. Oro pagalvės apsaugo keleivius priekinio smūgio atveju, net jei nėra prisisegę saugos diržo, tačiau susidūrimo prevencijos oro pagalvės vis tiek yra pakankamai veiksmingos, kad sumažintų sužalojimų skaičių. Remiantis statistika, priekinio susidūrimo su automobiliu, kuriame įrengtos oro pagalvės, atveju keleivių sužalojimo laipsnis gali sumažėti iki 64 %, net jei 80 % šių keleivių nėra prisisegus saugos diržų. Susidūrimai iš šoninių ir galinių sėdynių vis tiek priklauso nuo saugos diržo veikimo.
Be to, oro pagalvės sprogimo garsumas yra tik apie 130 decibelų, o tai yra žmogaus organizmui toleruojamo diapazono ribose; 78 % oro pagalvėje esančių dujų yra azotas, kuris yra labai stabilus ir netoksiškas, nekenksmingas žmogaus organizmui; sprogimo metu išsiskiriantys milteliai yra tepimo milteliai, kurie palaiko oro pagalvę sulankstytoje būsenoje, nesulipina ir yra nekenksmingi žmogaus organizmui.
Viskas yra dviašmenis kardas, ir oro pagalvė taip pat turi savo nesaugiąją pusę. Remiantis skaičiavimais, jei automobilis važiuoja 60 km/h greičiu, staigus smūgis privers transporto priemonę sustoti per 0,2 sekundės, o oro pagalvė išsiskleis maždaug 300 km/h greičiu, o smūgio jėga bus apie 180 kg, kurią sunku pakelti galvai, kaklui ir kitoms pažeidžiamoms žmogaus kūno dalims. Todėl, jei oro pagalvės išskleidimo kampas ir stiprumas bus šiek tiek neteisingi, tai gali sukelti „tragediją“.
Automobilyje trys jutikliai nuolat perduoda informaciją apie greičio pokyčius į elektroninį valdiklį. Elektroninis valdiklis nuolat skaičiuoja, analizuoja, lygina ir vertina, ir yra pasirengęs bet kuriuo metu duoti nurodymus. Kai greitis yra mažesnis nei 30 km/h, priekinis jutiklis ir prie jo prijungtas saugos jutiklis vienu metu perduoda susidūrimo signalą į elektroninį valdiklį ir siunčia komandą detonuoti saugos diržo įtempiklio elektrinį detonatorių. Tuo tarpu centrinio jutiklio siunčiamas signalas negali priversti elektroninio valdiklio siųsti komandos detonuoti oro pagalvės elektrinį detonatorių. Todėl susidūrimo mažu greičiu (nedideliu lėtėjimu) atveju, jei įtempiklis atitraukia saugos diržą, pakanka apsaugoti vairuotoją ir keleivį nuo susidūrimo su priekiu.
Didelio greičio (didelio lėtėjimo) susidūrimo atveju priekinis ir centrinis jutikliai vienu metu siunčia susidūrimo signalą į elektroninį valdiklį, kuris, greitai įvertinęs situaciją, duoda nurodymą ir vienu metu detonuoja kairiojo ir dešiniojo įtempimo bei dvigubų oro pagalvių elektrinius detonatorius. Tvirtai įtempus saugos diržą, abi oro pagalvės atsidaro vienu metu, kad sugertų vairuotojo ir keleivio dėl didelio greičio sumažėjimo susidarančią smūgio energiją, veiksmingai apsaugodamos jų saugumą.
Kai automobilis susiduria su priešais esančiu fiksuotu objektu, kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo didesnis lėtėjimas ir tuo daugiau jėgos gauna jutiklis. Jei iš anksto nustatyta priekinio ir centrinio jutiklių jėga yra padalinta į viršutinę ir apatinę ribas, t. y. iš anksto nustatytas priekinio jutiklio smūgio greitis yra mažesnis už apatinę 30 km/h ribinę vertę, o atitinkama iš anksto nustatyta saugos jutiklio vertė taip pat yra apatinė ribinė vertė, elektroninis valdiklis priverčia saugos diržo įtempiklį detonuoti tik tada, kai automobilis susiduria mažu greičiu. Jei iš anksto nustatyta centrinio jutiklio vertė yra viršutinė riba, kai automobilis susiduria dideliu greičiu, priekinis jutiklis, centrinis jutiklis ir saugos jutiklis vienu metu siunčia susidūrimo signalą elektroniniam valdikliui, o elektroninis valdiklis detonuoja visus elektrinius detonatorius, tada saugos diržas įtempiamas ir oro pagalvė atidaroma.
Po susidūrimo jutiklis siunčia signalą valdikliui, kuris maždaug po 10 ms nusprendžia detonuoti elektrinį detonatorių. Po detonacijos dujų generatorius pagamina didelį kiekį azoto, kuris greitai pripučia oro pagalvę. Nuo susidūrimo iki oro pagalvės susidarymo ir saugos diržo įtempimo visas procesas trunka 30–35 ms, todėl oro pagalvių sistemos apsauginis poveikis yra labai geras.
Kai oro pagalvė sprogsta, dėl didelio į oro pagalvę susidarančių dujų kiekio padidėja oro pagalvės slėgis, kuris nepadeda sugerti smūgio energijos, todėl oro pagalvės gale yra dvi dujų išleidimo angos slėgiui išleisti, o tai padeda apsaugoti vairuotojo ir keleivio saugumą.
Kaip pagalbinė pasyviojo kūno saugumo konfigūracija, žmonės jai skiria vis daugiau dėmesio. Kai automobilis susiduria su kliūtimis, tai vadinama susidūrimu, keleivis susiduria su automobilio komponentais, tai vadinama antriniu susidūrimu, oro pagalvė susidūrimo metu, antrasis susidūrimas prieš staigų dujomis užpildytos oro pagalvės atsivėrimą, todėl keleivis dėl inercijos juda „ant oro pagalvės“, kad sušvelnintų smūgį ir sugertų smūgio energiją, sumažintų keleivio sužalojimo laipsnį.
Pastaraisiais metais oro pagalvės sparčiai tobulėjo, jų kaina gerokai sumažėjo, o automobiliai su oro pagalvėmis taip pat vystėsi nuo ankstesnių vidutinės ir senesnės klasės automobilių iki vidutinės ir žemos klasės automobilių. Tuo pačiu metu kai kuriuose automobiliuose priekinėje eilėje yra keleivių oro pagalvės (tai yra, dvigubos oro pagalvių specifikacijos), o keleivių oro pagalvės yra panašios į tas, kurias naudoja vairuotojai, tačiau oro pagalvių tūris yra didesnis, o reikia daugiau dujų. Nuo 1990-ųjų oro pagalvių saugos charakteristikos yra visuotinai pripažintos ir laikomos modernia ir aukštos kokybės saugos priemone. Oro pagalvių veikimo principo ir dėmesio reikalaujančių dalykų supratimas yra labai svarbus, kad galėtume geriau apsisaugoti, tačiau vairuotojui svarbiausia yra saugus vairavimas, kurio negalima pakeisti jokiu pažangiu saugos įtaisu.
Automobilio oro pagalvės spyruoklė sugedusi, ar bus rodomas gedimo kodas?
valia
Automobilio oro pagalvės plaukinė spyruoklė sulūžusi, yra gedimų kodas.
Kai automobilio oro pagalvės spyruoklė sugenda, transporto priemonės saugos sistema aptinka anomaliją ir nurodo konkrečią problemos vietą, nustatydama gedimo kodą. Šie gedimų kodai gali padėti techninės priežiūros personalui greitai ir tiksliai nustatyti problemą, kad būtų galima atlikti atitinkamą techninę priežiūrą. Pavyzdžiui, sugedusi oro pagalvės spyruoklė gali pateikti kelis gedimų kodus, įskaitant, bet neapsiribojant, C0506 – vairuotojo pusės oro pagalvės valdymo modulio (NSCM) gedimas, U0101 – oro pagalvių sistemos (SRS) gedimas, B1001 – vairuotojo pusės oro pagalvės (D-SRS) gedimas ir kt.
Be to, oro pagalvės spyruoklės pažeidimas taip pat gali pasireikšti kaip oro pagalvės gedimo lemputė, garso signalo nebuvimas ir daugiafunkcio vairo mygtuko gedimas. Todėl, jei automobilyje pastebimi šie simptomai, vairuotojas turėtų laiku patikrinti, ar reikia pakeisti oro pagalvės spyruoklę.
Techninės priežiūros metu įprastas diagnostikos metodas yra nuskaityti gedimų kodą naudojant gedimų diagnostikos prietaisą. Tokiu būdu galima nustatyti, ar oro pagalvės spyruoklė pažeista. Pavyzdžiui, atjungus oro pagalvės spyruoklę ir ją pakeitus 2–3 omų rezistoriumi, o tada dar kartą nuskaičius gedimų kodą, jei jis išnyksta, oro pagalvės spyruoklė gali būti pažeista.
Apibendrinant galima teigti, kad automobilio oro pagalvės spyruoklinė dalis iš tiesų turės gedimo kodą – tai transporto priemonės saugos sistemos savisaugos mechanizmas, skirtas priminti vairuotojui ir techninės priežiūros personalui laiku atlikti techninę priežiūrą.
Jei jums reikia tokių produktų, skambinkite mums.
„Zhuo Meng Shanghai Auto Co., Ltd.“ yra įsipareigojusi parduoti MG&MAUXS automobilių dalis, kurias galite įsigyti.
