Nepaisant daugybės patobulinimų, benzininiai varikliai vis dar neefektyviai paverčia cheminę energiją mechanine energija. Didžioji dalis benzine esančios energijos (apie 70 %) paverčiama šiluma, o automobilio aušinimo sistemos užduotis – išsklaidyti šią šilumą. Tiesą sakant, greitkeliu važiuojančio automobilio aušinimo sistema gali prarasti pakankamai šilumos, kad apšildytų du vidutinius namus! Varikliui įkaistant, komponentai greičiau susidėvi, todėl variklis tampa mažiau efektyvus ir išmeta daugiau teršalų.
Todėl dar viena svarbi aušinimo sistemos funkcija – kuo greičiau įkaitinti variklį ir palaikyti jį pastovioje temperatūroje. Automobilio variklyje degalai deginami nuolat. Didžioji dalis degimo metu susidarančios šilumos išeina iš išmetimo sistemos, tačiau dalis šilumos lieka variklyje, jį įkaitindama. Kai aušinimo skysčio temperatūra siekia apie 93 °C, variklis pasiekia geriausią darbinę būseną. Esant šiai temperatūrai: Degimo kamera yra pakankamai įkaitusi, kad visiškai išgarintų degalus, todėl degalai geriau sudega ir sumažėja išmetamųjų dujų kiekis. Jei varikliui tepti naudojama alyva yra skystesnė ir mažiau klampi, variklio dalys gali veikti lankstiau, variklis sunaudoja mažiau energijos sukdamasis aplink savo dalis, o metalinės dalys yra mažiau linkusios dilti.
Aušinimo sistemos priedai: radiatorius, vandens siurblys, radiatoriaus elektroninis ventiliatoriaus mazgas, termostatas, vandens siurblio mazgas, radiatoriaus vandens balionas, radiatoriaus ventiliatorius, radiatoriaus apatinė apsauginė plokštė, radiatoriaus dangtis, radiatoriaus viršutinė apsauginė plokštė, termostato dangtis, vandens siurblio skriemulys, radiatoriaus ventiliatoriaus mentė, T formos jungtis, radiatoriaus vandens temperatūros jutiklis, radiatoriaus oro žiedas, vandens vamzdis, radiatoriaus tinklelis, radiatoriaus ventiliatoriaus variklis, viršutiniai ir apatiniai vandens vamzdžiai, radiatoriaus ventiliatoriaus jungtis, radiatoriaus laikiklis, temperatūros reguliavimo jungiklis ir kt.
dažna problema
1. Variklio perkaitimas
Burbulai: Vandens siurblio judesio metu antifrize esantis oras išskiria daug putų, kurios trukdo vandens apvalkalo sienelės šilumai išsisklaidyti.
Apnašos: Kalcio ir magnio jonai vandenyje po tam tikros aukštos temperatūros pamažu formuoja apnašas, o tai labai sumažina šilumos išsklaidymo pajėgumą. Tuo pačiu metu tai iš dalies užblokuoja vandens kelią ir vamzdyną, todėl antifrizas negali normaliai tekėti.
Pavojai: variklio dalys kaitinamos išsiplečia, pažeidžia įprastą tarpą, veikia cilindro užpildymo tūrį, sumažina galią ir sumažina alyvos tepimo poveikį.
2. Korozija ir nuotėkis
Etilenglikolis labai ėsdina vandens rezervuarus. O dėl antifrizų gedimo gali korozija paveikti tokius komponentus kaip radiatoriai, vandens gaubtai, vandens siurbliai ir vamzdynai.
priežiūra
1. Aušinimo vandens pasirinkimas: reikia naudoti mažo kietumo upės vandenį, pvz., šulinio vandenį, kurį prieš naudojimą reikia užvirinti ir suminkštinti. Geriausia naudoti antifrizą.
2. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos dalies techninę būklę: jei aptinkamas radiatoriaus nuotėkis, jį reikia sutaisyti. Jei vandens siurblys ir ventiliatorius svyruoja arba skleidžia neįprastus garsus, juos reikia laiku sutaisyti. Jei variklis perkaitęs, laiku patikrinkite, ar jam netrūksta vandens, ir, jei trūksta vandens, jį sustabdykite. Atvėsus įpilkite pakankamai aušinimo vandens. Jei termostatas neveikia tinkamai ir variklio darbinė temperatūra yra per aukšta arba per žema, jį reikia laiku sutaisyti arba pakeisti.
3. Ventiliatoriaus diržo įtempimo patikrinimas ir reguliavimas: Jei ventiliatoriaus diržo įtempimas per mažas, tai ne tik veikia aušinimo oro kiekį ir padidina variklio apkrovą, bet ir pagreitina diržo susidėvėjimą dėl slydimo. Jei diržo įtempimas per didelis, tai pagreitins vandens siurblio guolių ir generatoriaus guolių susidėvėjimą. Todėl diržo įtempimą reikia patikrinti naudojimo metu ir prireikus sureguliuoti. Jei jis neatitinka reglamentų, jį galima sureguliuoti keičiant generatoriaus ir reguliavimo svirties padėtį.
4. Reguliarus kalkių valymas: Po tam tikro laiko variklis buvo naudojamas, vandens bake ir radiatoriuje nusėda kalkių, kurios veikia šilumos išsklaidymą, todėl variklį reikia reguliariai valyti. Valymo būdas yra toks: į aušinimo sistemą įpilama pakankamai valymo skysčio, kurį laiką mirkoma ir užvedamas variklis. Paleidus variklį mažu ir vidutiniu greičiu tam tikrą laiką, karštą valymo tirpalą išleidžiama, o tada nuplaunama švariu vandeniu.
išlaikyti
Techniškai prižiūrint automobilį žiemą, nepamirškite pasirūpinti ir automobilio aušinimo sistema. Į vandens baką įpilkite automobilio antifrizo – tai aukštos kokybės automobilio antifrizas, nes geras automobilio antifrizas ne tik apsaugo nuo užšalimo, bet ir nuo rūdžių bei apnašų susidarymo, slopina putų susidarymą, pašalina oro pasipriešinimą, slopina aliuminio komponentų duobėjimą ir kavitaciją bei užtikrina normalų vandens siurblio veikimą.
Žiemos priežiūros metu taip pat reikėtų išvalyti automobilio aušinimo sistemą, nes vandens bake ir vandens kelyje susikaupusios rūdys ir apnašos apribos antifrizo tekėjimą sistemoje, taip sumažindamos šilumos išsklaidymo efektą, sukeldamos variklio perkaitimą ir netgi variklio gedimą.
Valydami automobilio aušinimo sistemą, naudokite aukštos kokybės, stiprią aušinimo sistemos valymo priemonę, kuri efektyviai pašalina rūdis, apnašas ir rūgštines medžiagas visoje aušinimo sistemoje. Išvalytos apnašos nesubyra dideliais gabalėliais, o yra miltelių pavidalo aušinimo skystyje, neužkemšdamos mažo vandens kanalo variklyje. Tačiau įprastos automobilių valymo priemonės negali pašalinti apnašų ir rūgštinių medžiagų iš vandens kanalo, o kartais net užkemša vandens kanalą, todėl valymui reikia išimti vandens baką.
